Testo integrale delle 3 leggi storiche su mediazione e sistemi di composizione dei conflitti in Lituania, tratte dalla raccolta Sistemi di composizione delle controversie, vol. V di Carlo Alberto Calcagno. Vedi anche l'indice completo della storia della legislazione per paese e la legislazione internazionale vigente.
- 1. Legge sulla mediazione nelle cause civili del 15 luglio 2008 (The Gazette, 2008/07/31, no. 87-3462). In vigore dal 31 luglio 2008.
- 2. Ordine di approvazione piano circa lo sviluppo e la promozione della soluzione pacifica delle controversie tramite la mediazione conciliativa 23 novembre 2010 No. 1R-256 e successive modifica Nr. 1R-147 del 2011.
- 3. Legge 24 maggio 2011 n. No.XI-1400 sulla mediazione nelle cause civili e di modifica degli articoli 1, 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11 della legge del 15 luglio 2008. In vigore dal 28 maggio 2011.
1. Legge sulla mediazione nelle cause civili del 15 luglio 2008 (The Gazette, 2008/07/31, no. 87-3462). In vigore dal 31 luglio 2008.
Fonte ufficiale: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=325294&p_query=&p_tr2=
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIŲ GINČŲ TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO ĮSTATYMAS
2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1702
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo sąlygas ir jo taikymo teisines pasekmes.
2. Šis įstatymas taikomas neteisminiam ir teisminiam civilinių ginčų taikinamajam tarpininkavimui, išskyrus dėl tokių civilinių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Šis įstatymas netaikomas teisminiam sutaikymui (taikinimui), kurį atlieka bylą nagrinėjantis teisėjas.
3. Kiti teisės aktai gali numatyti civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo ypatumus atskirų kategorijų ginčuose.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Civilinio ginčo šalis (toliau – ginčo šalis) – ginče dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas.
2. Civilinis ginčas (toliau – ginčas) – ginčas, kuris yra ar gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.
3. Civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) (toliau – taikinamasis tarpininkavimas) – civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli civilinių ginčų taikinimo tarpininkai (mediatoriai) padeda civilinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.
4. Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo administravimo paslaugas teikianti institucija (toliau – taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratorius) – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria taikinimo tarpininkus, siūlo ar nustato taikinamojo tarpininkavimo taisykles, administruoja taikinamojo tarpininkavimo išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su taikinamuoju tarpininkavimu susijusias paslaugas.
5. Civilinių ginčų taikinimo tarpininkas (mediatorius) (toliau – taikinimo tarpininkas) – trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris dalyvauja sprendžiant kitų asmenų civilinį ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai.
3 straipsnis. Susitarimas dėl taikinamojo tarpininkavimo
1. Taikinamasis tarpininkavimas taikomas ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys dėl taikinamojo tarpininkavimo gali susitarti tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra.
2. Kai ginčo šalys susitaria ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu, jos turi prieš kreipdamosi į teismą arba arbitražą bandyti ginčą išspręsti šiuo būdu. Jeigu susitarime dėl taikinamojo tarpininkavimo nustatyti taikinamojo tarpininkavimo pabaigos terminai, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą tik praėjus šiems terminams. Kai tokie terminai susitarime dėl taikinamojo tarpininkavimo nenustatyti, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą praėjus vienam mėnesiui po to, kai raštu pasiūlė kitai ginčo šaliai išspręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu. Ginčo šalis gali kreiptis į teismą, nesilaikydama šioje dalyje nustatytų terminų, jeigu taikinamasis tarpininkavimas pasibaigia pagal šio įstatymo 9 straipsnį.
3. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu. Jei ginčo šalys su tokiu pasiūlymu sutinka, teismas atideda bylos nagrinėjimą.
4 straipsnis. Taikinimo tarpininkų skyrimas, nešališkumas, profesionalumas ir atsakomybė
1. Taikinimo tarpininkas skiriamas ginčo šalių susitarimu ir taikinimo tarpininko sutikimu. Taikinimo tarpininko skyrimas ir jo sutikimas įforminami raštu.
2. Taikinimo tarpininkų skaičius nustatomas ginčo šalių susitarimu. Kai šio ginčo šalių susitarimo nėra, skiriamas vienas taikinimo tarpininkas.
3. Ginčo šalys gali susitarti, kad trečiasis asmuo arba taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratorius parinks taikinimo tarpininką arba rekomenduos jo kandidatūrą. Kai tai numatyta susitarime dėl taikinamojo tarpininkavimo arba kai ginčo šalys nesutaria dėl taikinimo tarpininko parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu taikinimo tarpininką gali paskirti apylinkės teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikinimo tarpininku asmuo skiriamas tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas.
4. Taikinimo tarpininkas ginčo šalių atžvilgiu turi veikti nešališkai. Taikinimo tarpininkas gali priimti pasiūlymą pradėti taikinamąjį tarpininkavimą arba tęsti pradėtą taikinamąjį tarpininkavimą tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų taikinamąjį tarpininkavimą.
5. Taikinimo tarpininkas privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį.
6. Taikinimo tarpininkas negali būti arbitru arba teisėju tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo taikinamąjį tarpininkavimą, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys raštu susitaria skirti taikinimo tarpininką arbitru ir šis tam neprieštarauja. Be to, taikinimo tarpininkas negali būti nė vienos ginčo šalies advokatu ar kitu atstovu tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo taikinamąjį tarpininkavimą.
7. Taikinamasis tarpininkavimas gali būti teikiamas už atlygį ir be atlygio. Kai taikinamasis tarpininkavimas teikiamas už atlygį, ši procedūra pradedama tik po to, kai taikinimo tarpininkas raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos.
5 straipsnis. Taikinamojo tarpininkavimo vykdymas
1. Ginčo šalys gali susitarti dėl taikinamojo tarpininkavimo pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras taikinamojo tarpininkavimo taisykles.
2. Jeigu ginčo šalys nesusitaria dėl taikinamojo tarpininkavimo pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs taikinimo tarpininko veiksmai, taikinimo tarpininkas konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis teisės aktais.
3. Taikinimo tarpininkas gali surengti pasitarimą su viena iš ginčo šalių nedalyvaujant kitai ginčo šaliai.
4. Taikinamojo tarpininkavimo metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir taikinimo tarpininkas. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu taikinamojo tarpininkavimo metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Taikinimo tarpininkas, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims susitarti su kitomis ginčo šalimis dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu.
5. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš taikinamojo tarpininkavimo, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu.
6. Taikinimo tarpininkas turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti taikinamąjį tarpininkavimą, jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, taikinimo tarpininko manymu, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir taikinimo tarpininko kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu taikinimo tarpininkas pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant taikinamąjį tarpininkavimą ginčas bus išspręstas taikiai.
6 straipsnis. Taikos sutartis
1. Taikinamojo tarpininkavimo metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai.
2. Taikinamojo tarpininkavimo metu ginčo šalių sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turi įstatymo galią.
3. Kai ginčas, kuris sprendžiamas taikinamojo tarpininkavimo būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai.
7 straipsnis. Konfidencialumas
1. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, taikinimo tarpininkai ir taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą taikinamojo tarpininkavimo ir su juo susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti taikinamojo tarpininkavimo metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su ginču, kuris buvo sprendžiamas taikinamojo tarpininkavimo būdu, tiek nesusijusioms.
2. Taikinimo tarpininkas negali vienos ginčo šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai, jeigu nėra informaciją patikėjusios ginčo šalies leidimo.
3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą taikinimo tarpininkai ir taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratoriai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymas
1. Pradėjus taikinamąjį tarpininkavimą, sutrumpinti ieškinio senaties terminai sustabdomi.
2. Taikinamojo tarpininkavimo pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais pripažįstama diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, taikinimo tarpininką, taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia rašytinį pasiūlymą kitai ginčo šaliai dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu.
3. Taikinamajam tarpininkavimui pasibaigus be taikos sutarties, sutrumpintas ieškinio senaties terminas tęsiasi. Šiuo atveju likusi termino dalis prailginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.129 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Taikinamojo tarpininkavimo pabaiga
Taikinamojo tarpininkavimo pabaigos momentu laikoma:
1) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu išsiuntimo kitai ginčo šaliai diena. Jeigu ginčo šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl taikinamojo tarpininkavimo ir viena ginčo šalis pateikė kitai ginčo šaliai šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą, laikoma, kad taikinamasis tarpininkavimas yra baigtas anksčiausiu iš šių momentų: pasiūlymą gavusios ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu išsiuntimo kitai ginčo šaliai dieną arba praėjus vienam mėnesiui nuo to pasiūlymo išsiuntimo dienos, jeigu kita ginčo šalis per šį terminą raštu nepareiškė sutikimo ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu;
2) taikinimo tarpininko rašytinio pareiškimo dėl taikinamojo tarpininkavimo pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena;
3) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš taikinamojo tarpininkavimo pateikimo taikinimo tarpininkui ir kitai ginčo šaliai diena;
4) visų ginčo šalių rašytinio pareiškimo dėl taikinamojo tarpininkavimo pabaigos pateikimo taikinimo tarpininkui diena;
5) ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena.
10 straipsnis. Valstybės parama taikinamojo tarpininkavimo vystymui
Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka remia taikinamojo tarpininkavimo vystymą.
11 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
2. Šis įstatymas taikomas tik po jo įsigaliojimo sudarytiems susitarimams dėl taikinamojo tarpininkavimo ir pradėtoms taikinamojo tarpininkavimo procedūroms.
3. Vyriausybė iki 2009 m. birželio 1 d. parengia ir patvirtina šio įstatymo 10 straipsnyje numatytos valstybės paramos taikinamajam tarpininkavimui teikimo tvarkos aprašą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
OFFICIAL TRANSLATION
REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON CONCILIATORY MEDIATION IN CIVIL DISPUTES
15 July 2008 No X-1702
Vilnius
Article 1. Purpose of the Law
1. This Law shall set forth the principal conditions of conciliatory mediation in civil disputes as well as legal consequences of application thereof.
2. This Law shall apply to non-judicial and judicial conciliatory mediation in civil disputes, with the exception of the disputes that arose out of such civil rights and duties the conciliation agreement concluded whereon would be legally void. This Law shall not apply to judicial reconciliation (conciliation) conducted by the judge hearing the case.
3. Other legal acts may provide for peculiarities of conciliatory mediation in civil disputes of specific categories.
Article 2. Definitions
1. Party to a civil dispute (hereinafter referred to as a “party to a dispute”) means a person involved in a dispute whose rights and duties are affected by the resolution of the dispute.
2. Civil dispute (hereinafter referred to as a “dispute”) means a dispute that is or may be heard by way of civil procedure by a court of general jurisdiction.
3. Conciliatory mediation in civil disputes (hereinafter referred to as “conciliatory mediation”) means a procedure of resolution of civil disputes in which one or several mediators in civil disputes assist parties to a civil dispute in reaching a conciliation agreement.
4. Agency administering the provision of conciliatory mediation in civil disputes (hereinafter referred to as an “administrator of conciliatory mediation services”) means a public or private le gal entity which recommends or appoints mediators, proposes or defines rules for conciliatory mediation, administers the costs of conciliatory mediation, provides premises for the procedure to be performed in and/or provides other services related to conciliatory mediation.
5. Mediator in civil disputes (hereinafter referred to as a “mediator”) means a third impartial natural person who assists in resolving a civil dispute between other persons with a view to reaching a conciliation agreement.
Article 3. Conciliatory Mediation Agreement
1. Conciliatory mediation shall apply on the basis of a written consent of parties to a dispute. The parties to the dispute may agree on conciliatory mediation either after the dispute arises or prior to it.
2. If parties to a dispute agree to resolve the dispute by way of conciliatory mediation, they shall attempt to resolve the dispute by this procedure before they refer to court or arbitration. If a conciliatory mediation agreement sets time limits for termination of conciliatory mediation, the party to the dispute shall refer to court or arbitration only after the time limits expire. If no time limit for termination of conciliatory mediation has been set in the conciliatory mediation agreement, the party to the dispute shall refer to court or arbitration one month after proposing to the other party to the dispute in writing to resolve the dispute by way of conciliatory mediation. The party to the dispute can refer to court disregarding the time limits set in this paragraph if conciliatory mediation terminates in accordance with Article 9 of this Law.
3. A court hearing a civil case may suggest to parties to a dispute that they attempt resolving the dispute by way of conciliatory mediation. If the parties to the dispute accept the court’s suggestion, the court shall adjourn the case.
Article 4. Nomination of Mediators, Impartiality, Professional Conduct and Responsibility
1. A mediator shall be nominated by agreement between parties to a dispute and with consent of the mediator. The mediator’s nomination and consent shall be executed in writing.
2. The number of mediators is set by agreement between parties to a dispute. Where there is no agreement between the parties to the dispute, one mediator shall be nominated.
3. Parties to a dispute can agree that a third party or an administrator of conciliatory mediation services shall select or recommend a mediator for them. Where this is established in a conciliatory mediation agreement or where there is no agreement between the parties to the dispute regarding the selection of a mediator, the mediator can be nominated by a district court in accordance with the summary procedure set forth in Chapter XXXIX of the Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania, following an application from both parties to the dispute. A person shall be appointed mediator only with his written consent.
4. A mediator shall remain impartial towards parties to a dispute. The mediator shall accept a proposal to conduct conciliatory mediation or continue conducting conciliatory mediation already in progress only when he informs the parties to the dispute of the circumstances known to him that could raise doubts regarding his impartiality and when the parties to the dispute give their consent for him to act as mediator.
5. A mediator shall provide parties to a dispute with information on his education and experience.
6. A mediator shall not act as an arbitrator or a judge in the dispute in respect whereof he conducted or is conducting conciliatory mediation, with the exception of the cases where parties to a dispute give their written consent to appoint the mediator as an arbitrator and he has no objections thereto. In addition, the mediator shall not act as a counsel or other representative to any party to the dispute in respect whereof he conducted or is conducting conciliatory mediation.
7. Conciliatory mediation shall be provided for remuneration or free of charge. Where conciliatory mediation is provided for remuneration, the procedure shall commence only after a mediator agrees in writing with both parties to a dispute regarding the amount of remuneration to be paid and method of payment.
Article 5. Conciliatory Mediation Procedure
1. Parties to a dispute shall agree on the nature and procedure of conciliatory mediation by indicating a preferred set of rules or establishing individual rules for conciliatory mediation subject to mutual agreement.
2. Where there is no agreement between parties to a dispute on the nature and procedure of conciliatory mediation or where an agreement between the parties to the dispute does not establish specific actions to be taken by a mediator, the mediator shall duly perform specific actions, taking into consideration the circumstances of the dispute, including a potential strength imbalance between the parties to the dispute, requests from the parties to the dispute and a need of speedy resolution of the dispute, and acting in compliance with legal acts.
3. A mediator may hold a consultation meeting with one party to a dispute without the other party to the dispute attending the meeting.
4. Only parties to a dispute, their representatives and a mediator may attend conciliatory mediation. On request or with consent of the parties to the dispute, other persons may also attend conciliatory mediation. Having established that there are more parties involved in the dispute, the mediator shall propose to the parties participating in the dispute resolution procedure to agree with the other parties involved in the dispute to resolve the dispute by way of conciliatory mediation.
5. Any party to a dispute can withdraw from conciliatory mediation without indicating reasons for withdrawal. This shall not prevent the parties to the dispute from repeatedly agreeing to resolve the dispute by way of conciliatory mediation.
6. A mediator shall inform parties to a dispute and terminate conciliatory mediation if the conciliation agreement to be entered into by the parties to the dispute is, in the mediator’s opinion, and taking into consideration the circumstances of the dispute and the competence of the mediator, unattainable or illegal or if the mediator acknowledges that the dispute is unlikely to be peacefully resolved despite continuing conciliatory mediation.
Article 6. Conciliation Agreement
1. A conciliation agreement entered into in the course of conciliatory mediation shall be subject to the requirements set forth in the Civil Code of the Republic of Lithuania and other legal acts.
2. A conciliation agreement entered into by parties to a dispute in the course of conciliatory mediation shall have a statutory effect on the parties to the dispute.
3. Where a dispute being resolved by way of conciliatory mediation is not simultaneously heard in court, a conciliation agreement may be submitted to court for endorsement in accordance with the summary procedure set forth in Chapter XXXIX of the Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania, following an application from both parties to the dispute. The application for endorsement of the conciliation agreement shall be submitted at the choice of the parties to the dispute to a district court at the place of residence or registered office of one of the parties to the dispute. An effective conciliation agreement endorsed by a court decision shall be treated as a final judgement (res judicata) by the parties to the dispute and its execution may be enforced.
Article 7. Confidentiality
1. Unless parties to a dispute agree otherwise, the parties to the dispute, mediators and administrators of conciliatory mediation services shall hold all information regarding conciliatory mediation and related issues in strict confidentiality, with the exception of the information required to endorse or impose a conciliation agreement concluded in the course of conciliatory mediation and the information a failure to disclose which would contravene the public interest (particularly where a child’s interests need to be safeguarded or where risk of damage to the health or life of a natural person needs to be prevented). The same provision shall apply to court, arbitration and other dispute resolution procedures, relevant or irrelevant to the dispute being resolved by way of conciliatory mediation.
2. A mediator shall not disclose any confidential information provided to him by one party to a dispute to the other party to the dispute without consent of the party that provided the information.
3. In the event of nonfeasance or misfeasance of the obligations set in paragraphs 1 and 2 of this Article, mediators and administrators of conciliatory mediation services shall be held liable under the law.
Article 8. Suspension of Reduced Periods of Limitation
1. Upon commencement of conciliatory mediation, reduced periods of limitation shall be suspended.
2. For the purpose of suspension of reduced periods of limitation, commencement of conciliatory mediation shall be considered the day when one party to a dispute directly or through another person (representative, mediator, administrator of conciliatory mediation services or any other authorised person) sends out a written proposal to the other party to the dispute to resolve the dispute by way of conciliatory mediation.
3. Where conciliatory mediation terminates without entering into a conciliation agreement, a reduced period of limitation shall continue. In this case, the remaining period of limitation shall be extended in accordance with paragraph 3 of Article 1.129 of the Civil Code of the Republic of Lithuania.
Article 9. Termination of Conciliatory Mediation
Termination of conciliatory mediation shall be considered:
1) the day when one party to a dispute sends out to the other party to the dispute a written statement objecting to the dispute being resolved by way of conciliatory mediation. Where the parties to the dispute have not concluded an agreement on conciliatory mediation and one party to the dispute presents a proposal specified in paragraph 2 of Article 8 of this Law to the other party to the dispute, it shall be considered that conciliatory mediation terminates at the earliest of the following: on the day the party to the dispute, upon receiving a proposal from the other party to the dispute, sends out a written statement objecting to the dispute being resolved by way of conciliatory mediation or one month after the day of sending out of the proposal if within that period of time the other party to the dispute has not given written consent to resolve the dispute by way of conciliatory mediation;
2) the day when a mediator presents to all parties to a dispute a written notification of termination of conciliatory mediation;
3) the day when a party to a dispute presents to a mediator and the other party to the dispute a written notification of withdrawal from conciliatory mediation;
4) the day when all parties to a dispute present to a mediator a written notification of termination of conciliatory mediation;
5) the day when parties to a dispute enter into a conciliation agreement.
Article 10. State Support for Development of Conciliatory Mediation
The State shall support development of conciliatory mediation in accordance with the procedure laid down by the Government.
Article 11. Final Provisions
1. Article 10 of this Law shall come into force on 1 January 2010.
2. This Law shall apply solely to the agreements on conciliatory mediation concluded and the conciliatory mediation procedures commenced following the entry into force of this Law.
3. The Government shall, by 1 June 2009, prepare and endorse a description of the procedure for providing the state support for conciliatory mediation as set forth in Article 10 of this Law.
I promulgate this Law passed by the Seimas of the Republic of Lithuania.
PRESIDENT OF THE REPUBLIC VALDAS ADAMKUS
2. Ordine di approvazione piano circa lo sviluppo e la promozione della soluzione pacifica delle controversie tramite la mediazione conciliativa 23 novembre 2010 No. 1R-256 e successive modifica Nr. 1R-147 del 2011.
Fonte ufficiale: http://ar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=1D4481F8-CDF8-4EC8-8330-EAEC9D448736
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO (MEDIACIJOS) PLĖTROS IR TAIKAUS GINČŲ SPRENDIMO SKATINIMO PLANO PATVIRTINIMO
2010 m. lapkričio 23 d. Nr. 1R-256
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ketvirtos dalies V skyriaus 85 punktą ir paskatinti taikų ginčų sprendimą:
1. T v i r t i n u Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros ir taikaus ginčų sprendimo skatinimo planą (pridedama).
2. S i ū l a u Teisėjų tarybai ir Nacionalinei teismų administracijai dalyvauti įgyvendinant šio įsakymo 1 punkte nurodytame plane nustatytas priemones.
TEISINGUMO MINISTRAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. lapkričio 23 d.
įsakymu Nr. 1R-256
TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO (MEDIACIJOS) PLĖTROS IR TAIKAUS GINČŲ SPRENDIMO SKATINIMO PLANAS
| Tikslas | Priemonė | Vykdytojai ir dalyvaujančios institucijos | Terminas | Papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis |
|---|---|---|---|---|
| 1. Civilinių ginčų taikaus sprendimo teisme skatinimas | 1.1. Teisėkūros priemonė – parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant visiškai įgyvendinti 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL 2008 L 136, p. 3) | Teisingumo ministerija | Įvykdyta (įstatymo projektas 2010-11-09 pateiktas Vyriausybei) | Nenumatomas |
| 1.2. Teisėkūros priemonė – parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant įtvirtinti teisminio civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo reguliavimą pagal įstatymą | Teisingumo ministerija | Įvykdyta (įstatymo projektas 2010-11-09 pateiktas Vyriausybei) | Nenumatomas | |
| 1.3. Teisėkūros priemonė – parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektą, siekiant nustatyti bylinėjimosi išlaidų lengvatas asmenims, kurie prieš kreipdamiesi į teismą arba teisminio proceso metu bando ginčą spręsti civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo būdu | Teisingumo ministerija | Įvykdyta (Seime registruotas įstatymo projektas Nr. XIP-1409) | Nenumatomas (įstatymo projekte siūlomos nuostatos įgyvendinimas iš dalies sumažintų valstybės biudžeto pajamas, surenkamas iš žyminio mokesčio, tačiau kartu lemtų mažesnį teismų darbo krūvį) | |
| 1.4. Teisėkūros priemonė – parengti Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr.13P-162-(7.1.2), pakeitimo projektą, siekiant nustatyti, kad vertinant teisėjų jurisdikcinę ir (ar) nejurisdikcinę veiklą būtų atsižvelgiama į bylose, kurias nagrinėjo vertinamas teisėjas, sudarytų taikos sutarčių skaičių, taip pat į teisėjo dalyvavimą teisminio civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo projekte | Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija Teisėjų taryba | 2011-01-31 | Nenumatomas | |
| 1.5. Teisėkūros priemonė – parengti Teisminės mediacijos taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2005 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 13P-348, pakeitimo projektą, siekiant įtvirtinti pareigą teismuose, kuriuose vykdomas teisminio civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo projektas, organizuoti privalomas informacines sesijas (t. y. susitikimus su atitinkamų teismų taikinimo tarpininkais ar kitais atstovais) šeimos ir darbo ginčų šalims apie civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo taikymo privalumus ir galimybes | Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija Teisėjų taryba | 2011-01-31 | Nenumatomas | |
| 1.6. Teisėkūros priemonė – parengti Teismų veiklos statistinių rodiklių skaičiavimo metodikos, patvirtintos Teisėjų tarybos 2004 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 276, pakeitimo projektą, siekiant nustatyti, kad apskaičiuojant bylų nagrinėjimo statistinius rodiklius ir (ar) teisėjų bei teismų darbo rodiklius būtų tinkamai atsižvelgiama į tuos atvejus, kai konkrečios bylos nagrinėjimas atidedamas ir ginčą bandoma spręsti civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo būdu | Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija Teisėjų taryba | 2011-01-31 | Nenumatomas | |
| 1.7. Organizacinė priemonė – teisėjų ir kitų teisminio civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo projekte dalyvaujančių asmenų mokymas civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo srityje | Teisingumo ministerijos Mokymo centras Teisingumo ministerija | Nuolat (atsižvelgiant į poreikį) | Nenumatomas (mokymo kursai finansuojami iš bendrųjų teisėjų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų mokymui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų) | |
| 1.8. Organizacinė priemonė – teisminio civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo projekto viešinimas visuomenei | Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija | Nuolat (atsižvelgiant į poreikį) | Nenumatomas (šiai priemonei įgyvendinti naudojami tik valstybės biudžeto asignavimai, skiriami Visuomenės teisinio švietimo 2009–2012 metų programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1120, įgyvendinti) | |
| 1.9. Organizacinė priemonė – teisminio civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo projekto plėtros užtikrinimas, įtraukiant į šį projektą naujus teismus ir pritraukiant daugiau taikinimo tarpininkų (pavyzdžiui, akademinės visuomenės atstovų) | Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija | Nuolat (atsižvelgiant į poreikį) | Nenumatomas | |
| 2. Civilinių ginčų taikaus sprendimo ne teisme skatinimas | 2.1. Organizacinė / teisėkūros priemonė – įvertinti galimybę civilines bylas, kuriose ginčas iki teismo ar teisminio nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo būdu, nagrinėti prioriteto (pirmenybės) tvarka, ir prireikus parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektus | Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija Teisėjų taryba | 2011-01-31 | Nenumatomas |
| 2.2. Organizacinė priemonė – išanalizuoti taikaus ginčo sprendimo prioriteto taikymo praktiką valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje ir numatyti priemones skatinti taikų ginčo sprendimą | Teisingumo ministerija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos | 2011-03-31 | Nenumatomas | |
| 2.3. Organizacinė priemonė – išanalizuoti taikinamojo tarpininkavimo taikymo galimybes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, įvertinant ir privalomo taikinamojo tarpininkavimo taikymą ginčuose, kylančiuose iš šeimos ir darbo santykių | Teisingumo ministerija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos | 2011-03-31 | Nenumatomas | |
| 2.4. Teisėkūros priemonė – prireikus parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus, kurie sudarytų sąlygas skatinti taikų ginčo sprendimą ir taikyti taikinamąjį tarpininkavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje | Teisingumo ministerija | 2011-06-30 | Bus įvertinta, atliekant plano 2.2 ir 2.3 punktuose numatytą analizę | |
| 2.5. Organizacinė priemonė – bendradarbiaujant su savivaldybėmis, atsakingomis už pirminės teisinės pagalbos teikimą, informuoti gyventojus apie taikaus ginčo sprendimo galimybes ir taikaus ginčo sprendimo privalumus: | Teisingumo ministerija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos | |||
| 2.5.1. skelbiant informaciją interneto tinklalapyje www.teisinepagalba.lt; | 2011-03-31 | Nenumatomas | ||
| 2.5.2. platinant informacinę medžiagą | Nuolat | Nenumatomas (esant galimybių skirti lėšų pagal Visuomenės teisinio švietimo 2009–2012 metų programą) | ||
| 2.6. Organizacinė priemonė – parengti rekomendacijas pirminę teisinę pagalbą teikiantiems specialistams dėl konsultacijų teikimo apie taikų ginčo sprendimą pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos besikreipiantiems gyventojams | Teisingumo ministerija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos | 2011-06-30 | Nenumatomas | |
| 2.7. Organizacinė priemonė – valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių asmenų mokymas apie taikų ginčo sprendimą ir taikinamąjį tarpininkavimą | Teisingumo ministerija | 2011 m. gegužės mėn. Vėlesni mokymo kursai – atsižvelgiant į poreikį | Nenumatomas (mokymo kursai finansuojami iš Teisingumo ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų mokymui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje organizuoti) | |
| 3. Taikių susitarimų baudžiamajame procese skatinimas | 3.1. Organizacinė priemonė – atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosiose bylose pagal dabartinį teisinį reguliavimą įmanoma susitaikymo galimybė (remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 416 straipsnio nuostatomis), kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir Generalinę prokuratūrą su prašymu, kad ikiteisminio tyrimo subjektai, esant reikiamoms sąlygoms, informuotų proceso dalyvius apie susitaikymo galimybes ir tvarką | Teisingumo ministerija | Įvykdyta (Teisingumo ministerijos 2010-10-19 raštas Nr. (1.39.)7R-8846) | Nenumatomas |
| 3.2. Teisėkūros priemonė – įvertinti susitaikymo instituto, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 416 straipsnyje, teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos trūkumus ir prireikus parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus | Teisės institutas Teisingumo ministerija Nacionalinė teismų administracija | 2011-06-01 | Nenumatomas | |
| 3.3. Teisėkūros priemonė – įvertinti galimybę imperatyviai sureguliuoti konkrečiu laiko momentu ir (ar) proceso stadija apibrėžtą informacijos pateikimą proceso šalims apie susitaikymo galimybę ir sąlygas baudžiamajame procese ir prireikus parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus | Teisės institutas Teisingumo ministerija Nacionalinė teismų administracija | 2011-06-01 | Nenumatomas | |
| 3.4. Organizacinė priemonė – teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kitų procese dalyvaujančių asmenų švietimas susitaikymo baudžiamajame procese tema ir skatinimas, esant įstatymuose numatytoms sąlygoms, informuoti proceso šalis apie susitaikymo galimybę ir sąlygas | Teisingumo ministerijos Mokymo centras Teisingumo ministerija Nacionalinė teismų administracija | Nuolat (atsižvelgiant į poreikį) | Nenumatomas (mokymo kursai finansuojami iš bendrųjų teisėjų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų mokymui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų) | |
| 4. Taikių susitarimų administraciniame procese (įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną) skatinimas | 4.1. Organizacinė priemonė – išanalizuoti galimybę įtvirtinti taikaus susitarimo ir (ar) taikinamojo tarpininkavimo institutą tam tikrose administracinių ginčų bylose | Teisės institutas Teisingumo ministerija | 2011-06-30 | Nenumatomas |
| 4.2. Teisėkūros priemonė – prireikus parengti atitinkamų teisės aktų projektus, kurie sudarytų sąlygas taikyti taikaus susitarimo ir (ar) taikinamojo tarpininkavimo institutą tam tikrose administracinių ginčų bylose | Teisingumo ministerija | 2011-08-31 | Bus įvertinta, atliekant plano 4.1 punkte numatytą analizę | |
| 4.3. Organizacinė / teisėkūros priemonė – išanalizuoti administracinio nurodymo instituto taikymo administracinių teisės pažeidimų bylose praktiką, prireikus pateikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo | Teisingumo ministerija Teisės institutas | 2011-12-31 | Nenumatomas |
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2010 M. LAPKRIČIO 23 D. ĮSAKYMO Nr. 1R-256 „DĖL TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO (MEDIACIJOS) PLĖTROS IR TAIKAUS GINČŲ SPRENDIMO SKATINIMO PLANo PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. birželio 6 d. Nr. 1R-147
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 1R-256 „Dėl Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros ir taikaus ginčų sprendimo skatinimo plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 139-7162):
1. Išdėstau įsakymo preambulę taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 87-3462; 2011, Nr. 65-3048) 10 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindamas 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL 2008 L 136, p. 3), taip pat siekdamas paskatinti taikų ginčų sprendimą:“.
2. Papildau nurodytu įsakymu patvirtintą Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros ir taikaus ginčų sprendimo skatinimo planą šiuo 2.8 punktu:
„
| 2.8. Teisėkūros priemonė – parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo įstatymų projektus, siekiant sudaryti teisines prielaidas advokatams, antstoliams ir notarams teikti tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas. | Teisingumo ministerija | 2011-06-30 | Nenumatomas |
|---|
“.
TEISINGUMO MINISTRAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS
3. Legge 24 maggio 2011 n. No.XI-1400 sulla mediazione nelle cause civili e di modifica degli articoli 1, 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11 della legge del 15 luglio 2008. In vigore dal 28 maggio 2011.
Fonte ufficiale: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=399887
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIŲ GINČŲ TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
2011 m. gegužės 24 d. Nr. XI-1400
Vilnius
Žin., 2008, Nr. 87-3462)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį, straipsnį papildyti naujomis 3, 4 ir 5 dalimis, buvusią 3 dalį laikyti 6 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo sąlygas ir jo taikymo teisines pasekmes.
2. Šis įstatymas taikomas neteisminiam ir teisminiam civilinių ginčų taikinamajam tarpininkavimui, išskyrus dėl tokių civilinių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Šis įstatymas netaikomas bylą nagrinėjančio teisėjo vykdomam taikinimui teismo proceso metu.
3. Šis įstatymas taikomas nacionaliniams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti.
4. Šis įstatymas netaikomas sprendžiant vartotojų ginčus ne teisme, kai šie ginčai nagrinėjami vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymą ar kitus teisės aktus.
5. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
6. Kiti teisės aktai gali numatyti civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo ypatumus atskirų kategorijų ginčuose.“
2 straipsnis. 2 straipsnio papildymas 6 ir 7 dalimis
1. Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:
„6. Tarptautinis civilinis ginčas – ginčas, kurio bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje negu bet kurios kitos šio ginčo šalies valstybėje tą dieną, kurią:
1) ginčo šalys sudaro susitarimą dėl taikinamojo tarpininkavimo taikymo kilus ginčui;
2) teismas, kai tai numatyta teisės aktuose, nurodo taikyti taikinamąjį tarpininkavimą;
3) pagal teisės aktus atsiranda pareiga taikyti taikinamąjį tarpininkavimą;
4) teismas pasiūlo ginčo šalims bandyti ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu.“
2. Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:
„7. Taikant šio įstatymo 7 ir 8 straipsnių nuostatas, tarptautiniu civiliniu ginču taip pat laikomas ginčas, kuriam išspręsti po tarp ginčo šalių įvykusio taikinamojo tarpininkavimo inicijuojamas teismo ar arbitražo procesas kitoje valstybėje negu ta, kurioje yra ginčo šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė šio straipsnio 6 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytą dieną.“
3 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Taikinimo tarpininkas skiriamas ginčo šalių susitarimu ir taikinimo tarpininko sutikimu. Taikinimo tarpininko skyrimas ir jo sutikimas įforminami raštu, paprastai įtraukiant ir nuostatą dėl taikinimo tarpininko pareigos laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso.“
4 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ginčo šalys gali susitarti dėl taikinamojo tarpininkavimo pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras taikinamojo tarpininkavimo taisykles. Taikinamojo tarpininkavimo metu ginčo šalių bendru sutarimu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos.“
5 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas
6 straipsnio 3 dalyje po žodžių „bendru prašymu“ įrašyti žodžius „arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Kai ginčas, kuris sprendžiamas taikinamojo tarpininkavimo būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai.“
6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
8 straipsnio pavadinime išbraukti žodį „sutrumpintų“, 1 dalyje išbraukti žodį „sutrumpinti“, 3 dalyje išbraukti žodį „sutrumpintas“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Ieškinio senaties terminų sustabdymas
1. Pradėjus taikinamąjį tarpininkavimą, ieškinio senaties terminai sustabdomi.
2. Taikinamojo tarpininkavimo pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais pripažįstama diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, taikinimo tarpininką, taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia rašytinį pasiūlymą kitai ginčo šaliai dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu.
3. Taikinamajam tarpininkavimui pasibaigus be taikos sutarties, ieškinio senaties terminas tęsiasi. Šiuo atveju likusi termino dalis prailginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.129 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Valstybės teikiamos taikinamojo tarpininkavimo paslaugos. Taikinamojo tarpininkavimo plėtros skatinimas
1. Teisėjų tarybos nustatytais atvejais ir tvarka bendrosios kompetencijos teismuose vykdomas teisminis taikinamasis tarpininkavimas.
2. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti teikiamos valstybės užtikrinamos neteisminio taikinamojo tarpininkavimo paslaugos.
3. Siekiant skatinti taikinamojo tarpininkavimo plėtrą ir užtikrinti jo kokybę, sudaromas priemonių planas, kurį tvirtina Teisingumo ministerija.“
8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Šis įstatymas taikomas tik po jo įsigaliojimo sudarytiems susitarimams dėl taikinamojo tarpininkavimo ir pradėtoms taikinamojo tarpininkavimo procedūroms.“
9 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu
Papildyti Įstatymą priedu:
„Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL 2008 L 136, p. 3).“
10 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus teisminiam civilinių ginčų taikinamajam tarpininkavimui vykdyti.
2. Teisingumo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą priemonių planą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ